- gauburys
- gauburỹs sm. (3b) DŽ iškilimas; kalnelis, kalva: Sode buvo supiltas žemių gauburys rš. Skubėjo išmindžiotu per sniego gauburius taku J.Dov. Šuva tada pašiaušia sprando gauburį ir, ilgai nelaukęs, kaip puikiausias sargybinis duoda ženklą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
